Geoterminiai gręžiniai

ĮRENGIAME VERTIKALIUS GRĘŽTINIUS GEOTERMINIUS KOLEKTORIUS, SUMONTUOJAME KOKYBIŠKĄ ŠILUMOS SIURBLĮ!

Geoterminis šildymas - tai vis labiau populiarėjanti ir efektyvi būsto šildymo sistema, pasižyminti savo ekologiškumu ir eksplotavimo taupumu.

    Esminis geoterminio šildymo veikimo principas yra tai, kad sukurto prietaiso t.y. šilumos siurblio dėka paimama nemokama šiluma iš aplinkos t.y. žemės, grunto, vandens, oro ir panaudojama patalpoms šildyti. Šilumos siurblys, kuris yra tarsi geoterminio šildymo sistemos širdis, veikia panašiai kaip buitinis šaldytuvas. Skirtumas tarp šilumos siurblio ir šaldytuvo yra tas, kad šilumos siurblys yra keliasdešimt kartų galingesnis už buitinį šaldytuvą. Šilumos siurblys paima žemėje susikaupusią saulės energiją ir perduoda ją namo šildymo ar karšto vandens ruošimo sistemoms. Grunte yra sukaupiama iki 98 proc. išspinduliuojamos saulės energijos. Net ir šalčiausiu metu žemėje yra susikaupę pakankamai šilumos, kurią galima panaudoti namo šildymui. Kadangi paimama iš aplinkos šiluma nieko nekainuoja, todėl mokame tik už jos „paėmimą" t.y. už sunaudotą elektros energiją, kuri reikalinga kompresoriui, cirkuliaciniams siurbliams, elektronikai. Mes galime įrengti vertikalius gręžtinius geoterminius kolektorius, sumontuoti kokybišką NIBE, CTC, THERMIA, šilumos siurblį ir išspresti jūsų galvosukį dėl efektyvaus bei ekonomiško šildymo. Tai susideda iš kelių etapų:

  • Projekto paruošimas ir suderinimas
  • Darbų sąmatos ir apimties apskaičiavimas ir suderinimas
  • Lauko vertikalių gręžtinių kolektorių įrengimas
  • Kolektorių suvedimas į katilinę
  • Šilumos siurblio ir katilinės mazgo sumontavimas
  • Sistemos paleidimas ir suderinimas

Žemės šiluma išgaunama keliais būdais, gali būti naudojama paviršinio grunto šiluma. Suklojamas reikiamas vamzdžių kiekis 1,5-1,7m gylyje, kur cirkuliuojantis etilenglikolis (neužšąlantis skystis) paima grunto šilumą. Naudojama grunte susikaupusi saulės energija. Vamzdžiui vidutniškai reikia 200 - 450 kvadratinių metrų ploto sklypo. Iš dirvos sluoksnio paimama šiluma nedaro jokio poveikio augalijai ir aplinkai.

Antras būdas - imti šilumą iš gręžinių. Toks būdas naudojamas jei sklypas yra mažas, arba reljefas neleidžia įrengti kitokio (paviršinio, oro, vandens) kolektoriaus, tuomet yra rekomenduojama imti gręžinio šilumą. Tokiu atveju sklype išgręžiamas gręžinys ar keli gręžiniai (reikia įvertinti namo plotą). Gręžiant gręžinį yra galimi keli jo panaudojimo šilumai išgauti variantai: Sumontuoti vamzdyną gręžinyje. Tokiu atveju sukuriama uždara sistema kuria cirkuliuoja etilenglikolis. Kuo didesnis gręžinio gylis, tuo aukštesnė vandens temperatūra jame, tuo didesnis efektyvumas išgaunant šilumą. Gręžinio gylis priklauso nuo hidrogeologinių sąlygų ir reikalaujamo šilumos kiekio. Kaikurios šilumos siurblius parduodančios įmonės rekomenduoja įrengti geoterminius gręžinius ne mažesnio gylio, kaip 40 metrų. Seklesnių gręžinių efektyvumas gali nepateisinti įdėtų lėšų. Kiekvienu atveju įrengiant geoterminį gręžinį reiktų pasitarti su šilumos siurblį įrengsiančia įstaiga. Technologijos greitai keičiasi ir skaičiai kiekvienam šilumos siurbliui gali būti skirtingi.

Kitas būdas, kai šiluma paimama ne iš grunto - tai šiluma iš vandens cirkuliuojančio tarp dviejų gręžinių (eksploatacinio ir sugeriančio) vandens. Tai tokie patys gręžiniai vandeniui, bet jiems atskiras projektas nereikalingas.